Kai kūnas sako "Ne"

Stress is ubiquitous these days — it plays a role in the workplace, in the home, and virtually everywhere that people interact. It can take a heavy toll on individuals unless it is recognized and managed effectively and insightfully. This is even more true for parents, family members and caregivers of individuals with neuro-behavioural disorders such as FASD, and if left unchecked, accumulated stress goes on to undermine immunity, disrupts the body's physiological milieu and can prepare the ground for a multitude chronic diseases and conditions. 

This presentation, adapted for this conference, is based on When The Body Says No, a best-selling book that has been translated into more than twelve languages on five continents.

Dr. Gabor Maté: Rūpindamiesi kitais, rūpinkitės ir savimi

EMOCIJŲ HIGIENA

Psichologai teigia, kad jausmus geriau išlieti, nei slopinti. Tačiau ne visada įmanoma tai padaryti. Ar egzistuoja metodika, kuria naudojantis, galima sveikai suvaldyti emocijas?

Pyktis, susierzinimas ar baimė sužadina fizines kūno reakcijas: greitėja pulsas, kvėpavimas, o visas kūnas pasiruošia bėgti arba gintis. Pati paprasčiausia ir greičiausia emocijų valdymo metodika yra sąmoningas kvėpavimas. Jeigu aplinka, kurioje šias emocijas žmogus patiria yra nesaugi jų išliejimui, geriausia jas kontroliuoti ramiai ir giliai kvėpuojant.

Kita sudėtingesnė metodika yra emocinė higiena – amerikiečių sukurta programa, kuri vadinasi „10 - ies sekundžių stebuklas“. Remiantis ja, rekomenduojama kasryt lyg valantis dantis patikrinti savo kūną ir nustatyti emocinius blokus – vietas, kuriose kaupiasi įtampa ir neprateka energija. Tai įtampos ir skausmo taškais. Žmogaus kūne yra 3 pagrindinės zonos, kuriose kaupiasi įtampa. Pečius kaklą ir gerklę sukausto pyktis. Širdis ir plaučiai reaguoja į ilgesį, liūdesį bei praradimo jausmą.  Pilvas ir skrandis dažniausiai praneša apie baimę. Kai žmogus sąmoningai suvokia, kurios zonos yra jautrios emocijoms, gali lengviau jas įvardininti bei surasti realias jų kilmės priežastis. Kai emocijos priežastis iš pasąmonės iškyla į sąmonę, ji nebekamuoja žmogaus. Atrodo, kad tai nesudėtinga, tačiau žmogus gali turėti labai giliai paslėptų išgyvenimų. Pasąmonė gina nuo skausmingų jausmų ir juos užblokuoja. Neretai šios problemos prasiveržia nepagrįsta agresija, o pats žmogus negali suprasti, iš kur ji atsirado. Tuomet reikalinga specialisto pagalba.

Emocijas kontroliuoti padeda suvokimas, kad jos priklauso pačiam žmogui, o ne aplinkai. Jaučiamą pyktį ar baimę beveik visada papildo kaltė, nes visuomenė jas vertina kaip negražias ir neteisingas. Nors tai netiesa. Nėra blogų emocijų, jos visos reikalingos. Instinktyvus žmogaus priešiimasis neigiamoms emocijoms sukelia įtampą ir ligas. Geriausia emocijas išreikšti konstruktyviai, sukūrus tam saugią erdvę ir vystant nuoširdų dialogą. Kai žmogus pyksta, jis jaučiasi nelygioje pozicijoje su priešininku. O tik suvienodinus pozicijas atsiranda galimybė išspręsti problemas.