Malda apie tai, kaip pamatyti Dievą, kurio nematai

Ypač efektyvią maldą, pradėjusiems ne nuo pradžių, yra parašę pravoslavai (pagal 1 Jono laišką 4, 20). Rekomenduoju ją visiems, įsitikinusiems dėl Dangaus jiems asmeniškai skirtų misijų, turintiems tiesioginį ryšį su Arkangelais, taip pat tiems, kurie skundžiasi, kad artimieji jų (su tokiomis galiomis!) negerbia ir nevertina:

Kas sako, aš myliu Dievą, o brolio savo nekenčia,
Tas melagis.
Nes nemylėdamas brolio savo, kurį mato, kaip gali Dievą mylėti, kurio nemato?..

Kas sako, aš nuolankus Dievo valiai, o artimui savo nenuolankus,
Tas melagis.
Nes nemokėdamas būti nuolankus savo artimui, kurį mato, kaip gali būti nuolankus Dievui, kurio nemato?

Kas sako, aš girdžiu Dievą, bet artimo savo nemoka išgirsti,
Tas melagis.
Nes nemokėdamas girdėti artimo, kurį mato, kaip gali girdėti Dievą, kurio nemato?

Kas sako, aš pasitikiu Dievu, o artimu savo negali pasitikėti,
Tas melagis.
Nes nemokėdamas pasitikėti artimu savo, kurį mato, kaip gi gali pasitikėti Dievu, kurio nemato?

Kas sako, aš dėkingas Dievui, o artimam savo nemoka padėkoti,
Tas melagis.
Nes nemokėdamas padėkoti artimui savo, kurį mato, kaip gali dėkoti Dievui, kurio nemato.

Kas sako, aš atviras Dievui, bet tuo pat metu, nėra atviras savo artimui,
Tas melagis.
Nes nemokantis būti atviras savo artimui, kurį mato, kaip gali būti atviras Dievui, kurio nemato?

Kas sako, aš ištikimas Dievui, bet nė vienam iš žmonių nebuvo ištikimas,
Tas melagis.
Nes netapęs ištikimu nors vienam žmogui, kurį gali matyti, kaip gali būti ištikimas Dievui, kurio nemato?

http://www.gyvojipsichologija.lt/kad-dvasine-kelione-netaptu-dvasinemis-klejonemis-ii-dalis/

Kaip pažadinti protą

Kaip pažadinti protą? Yra puiki Annos Wise knyga Pažadinti protą.
Svarbiausias knygos tikslas – išmokyti medituoti, o vėliau pamažu tapti meistrais, pasinaudojant mokslo ir dvasingumo sąjunga. Tai ir nauji savigydos būdai, ir naujas požiūris į dvasinę krizę, ir naujas pabudimo metodas. Gebėjimus, kuriuos įgyjame, galima panaudoti kasdienio gyvenimo pagerinimui ir transformacijai. Ištrauka iš knygos:
https://www.knygos.lt/lt/knygos/pazadinti-prota/https://www.knygos.lt/lt/knygos/pazadinti-prota/



SAVIGARBOS ŠVYTUOKLĖ

Jei kas nors sprendžia "ego problemą", tai reiškia, kad esama nesklandumu su savigarba. Viename švytuoklės gale yra pernelyg išpūstas ego, o kitame - žemas savęs vertinimas. Paprastai jums sprendžiant vieną problemą, kita lūkuriuoja visai šalia. 

Daugelis žmonių mano, jog tokiu atveju geriausias sprendimas būtų rasti saugų ir jaukų balanso tašką per vidurį. Tai visiška netiesa! Vienintelis įmanomas šios problemos sprendimas yra visiškai atsikratyti švytuoklės ! Taigi, kaip atsikratyti švytuoklės? Neprisirišimas ir paleidimas yra pagrindinis atsakymas. Lengva pasakyti, tačiau šioje situacijoje šias sąvokas itin sunku suvokti.Lengviausias ir tiesiausias kelias atsikratyti švytuoklės yra pripažinimas, jog egzistuoja kur kas galingesnė jėga, kuri atsakinga už viską, ko jūs pats nepajėgiate kontroliuoti. Ne jūs pats lėmėte prabudimą. 

Visiškai nesvarbu, kaip jūs vadinate tą galią, svarbiausia, kad nelaikytumėt savęs aukščiausia valdžia. Jei vis dėlto manote, kad esate aukščiausia valdžia, einate žlugimo link ir kliūtis į pabudimą taps itin didelė ir reikalaujanti ilgo darbo. 

Kuo daugiau turite savyje tikėjimo aukštesnėmis galiomis ar dieviškąją visatos tvarka (nesvarbu, ar tai būtų Dievas ), ar gamta, ar šaltinis, ar Buda, ar Jėzus, ar meilė, ar šviesa, ar bet kokia kita jėga, kuria jūs tikite, nepalyginamai didesnė ir galingesnė už jus pačius), tuo lengviau jums bus paleisti savąjį ego...

Sąmoningas žmogau: nenusileisk iki žemų vibracijų

Sąmoningi žmonės, kurių bendravimas su siela pasiekė 50% - pusiau atviri, tai yra jiems labai sunku būti šiame pasaulyje. Kai žmogus pradeda save jau jausti kaip sielą, jis žiūri į pasaulį visiškai kitokiu žvilgsniu. Jis mato jį diametraliai priešingai nei žmogus, kuris vis dar yra sistemoje. Bet kokią situaciją, kuri vyksta su juo arba su kitais, jis ne tik mato savaip, bet ir jaučia ją.

 

Viena vertus, toks asmuo atsižvelgia į tai kas vyksta ramiai, jau suprasdamas, kad  tik dalyvauja spektaklyje, kur visi aktoriai vaidina savo vaidmenį, be supratimo, kad jie iš viso vaidina, o kita vertus - tam tikru momentu kyla karštas noras, praktiškai poreikis kažkaip pagelbėti, atsiranda gana neįprastas mūsų pasaulyje jausmas-Didelės Meilės ir užuojautos visiems jausmas.
Tuo pačiu metu, ateina supratimas, kad jūsų ne tik negirdi ir net nebando to daryti, bet ir tai, kad daugelio žmonių protas taip tvirtai laikosi gynybos, savo rėmų, blokų, kad bet koks ryškesnis tavo žodis priimamas kaip tam tikra kita kalba, kuri yra visiškai nesuprantama. Asmuo, klausydamas tavęs, beveik iš karto pastato akmeninę sieną tarp jūsų ir bando pabėgti. Jo siela lenkiasi prie tavęs, rėkia žmogui, paklausyk,pajausk, nenueik. Viskas veltui, ir daugelis vėl užsidaro ...

 

Po tam tikro laikotarpio buvimo sąmoningos būsenos atsiranda noras tiesiog išeiti iš čia. Bet išeiti negalima, kol nebaigsite savo kelio. Tiesiog nėra prasmės. Mes visi sujungti kaip grandinė. Tik vienas žmogus gali pakeisti gyvenimus tūkstančiui žmonių . Ir jei staiga išeisite, išeisite per anksti, siela kentės dar daugiau dėl to, ką ji galėjo padaryti, arba bent jau bandyti tai padaryti, bet nepadarė, nesusitvarkė.

 

Vertingas kiekvienas, vertingas ir labai mylimas. Visada palaikykite ryšį su savo Siela, klausykite jos ir savo Aukščiausiojo "Aš", pažinkite ir sustiprinkite savo Dvasią. Jus myli ir brangina.

 

Ko kiekvienas žmogus nori? Visų pirma, ramybės. Ramybės, kuri iš tiesų yra nerimo nebuvimas. Nori, kad būtų šilta, šviesu, ramu. Būtų kimšte prikimšta dėžutė maisto - nes organizmą yra būtina reguliariai palaikyti, kad nesubyrėtų.
Sistema su džiaugsmu suteikia visa tai, viską, ko jums tik norisi, tačiau mainais už mažą, nereikšmingą Nieką. Tai, ko jūs niekada nematėte, negirdėjote ir net paliesti negalite - už Jūsų sielą, o tiksliau už energiją, generuojamą pasireiškimo jūsų sielos kaip žmogaus, bet ne dėl sielos pakilimo ar  evoliucijos, o kad jus absorbuotų į begalinį ciklą reinkarnacijų saviems tikslams.
Laikas nuo laiko, siela ateina į šį pasaulį su viltimi, kad jai pasiseks viršyti protą. Laikas nuo laiko, ji bando prisibelsti iki jo, kad jam parodytų, ką jis sugebėtų jei jie būtų kartu. Bet visa veltui.
Bet sistema nesnaudžia, ir nuo pat gimimo daro gyvenimą "skausmu" ir problema, gąsdina baimėmis ir skausmais, pila į gryną sąmonę tonas šiukšlių "kas gera ir kas bloga". Po kelerių metų nemaištingo buvimo čia, šydas tarp pasaulių  visiškai nusileidžia, ir tada prasideda įtraukimas į sistemą, į sociumą.
Šią programą - Protą galima išmokyti bet ko, jis yra kaip kempinė, sugeria viską ir plėtos savyje Ego. Aktyviai kas sekundę galvoti, mąstyti, siekti idealų ir tikslų, įdėtų į programą dar pačioje pradžioje, na ir pačio proceso metu. Net po tam tikro laiko, Protas gali iš naujo peržiūrėti kai kurias nuostatas (arba gali ir neperžiūrėti) ir pasileisti priešinga-lygiagrečia-statmena kryptimi nuo tos, į kurią jis buvo pasiųstas anksčiau. Daugelis žmonių taip supranta savo vystymąsi, tačiau taip nėra. Mes nežinome, kas tai yra Protas ir kaip jis ištikrųjų pas kiekvieną dirba, kaip jis sudarytas ir kam skirtas, kaip juo naudotis. Taip mes ir gyvename ne savo gyvenimą, lygiagrečiai nepatenkinti savimi.
O ką gi visą tą laiką daro mūsų Įsikūnijusi Siela? Siela neturi logiškų procesų, ji negali kategoriškai samprotauti dualumais ir skirstyti viską į teisingą ir neteisingą, gėrį ir blogį. Siela gali tiktai  jausti, ji gyvena pojūčiais.

 

Siela nėra duali/dvejopa, jis yra Nedali ir Šviesi. Pas visus.
Ir štai Siela bando prisibelsti iki proto, priversti jį jausti. Bet Protas yra prijungtas prie Sistemos. Jis negirdi ir nenori girdėti Sielos. Štai tokia ir gavosi mūsų visuomenė

.
Svarbu suprasti, kad jūs, kiekvienas iš jūsų, tai ne kūnas, ne protas, ne jūsų mintys ir pamąstymai, ne tai, ką jūs manote ir matote. Tikrasis Aš - tai siela. Siela šviesi ir švari, kuri bando rasti kelią iš šio pasaulio, anuliuoti visą, sukauptą per tūkstančius proto įsikūnijimų , karmą. Siela, kuri įstrigo savo pamokose materialiame pasaulyje, priversta įsikūnyti jame vėl ir vėl, ir kuri siekia tik vieno dalyko-kad tu ją išgirstum. Tik tokiu būdu, išgirdę ir pajutę savo sielą, galime pabėgti nuo įsikūnijimų rato ir pereiti pagaliau, iš Mokyklos ir Patikrinimų Pasaulio į Šviesos ir Meilės Pasaulį.

 

Kad ir kas nutiktų, nenusileiskite iki žemutinių vibracijų. Viskas praeis, viskas artėja prie pabaigos. Meilės mums visiems!

 

Prisidedu prie linkėjimų,

 

Vilija

 O čia originalo kalba:

http://econet.ru/articles/117838-osoznannyy-chelovek-ne-opuskaytes-do-nizkih-vibratsiy

Psichosomatinių ligų priežastys

Nerealizuota agresija virsta depresija, tai yra agresija nukreipta į save.
Psichosomatinės ligos - autoagresijos pasekmė: užspausta įtampa sukelia artritą, širdies priepuolius, vėžį ... Žmonės yra labiau linkę susirgti, kai tampa įkaitais dvigubų standartų. Mes mokomi, kad turėtume atleisti įžeidusiam. Nereaguoti į įžeidimus. Ir tuo pačiu metu mums suteikiami pavyzdžiai kaip surištas herojus spjauna priešui į veidą!
http://econet.ru/articles/109998-protivoyadie-ot-razrushitelnoy-sily-oskorbleniy#

Irzlūs, nervingi, šalti tėvai, nepatenkinantys bazinių vaiko poreikių, moko atžalą, kad kasdien reikia išgyventi – verksmu išsireikalauti maisto, miego ir bendravimo. Toks mažylis auga nervinėje įtampoje ir baimėje. Savaime suprantama, iš jo išaugs nervingas ir įtarus žmogus, nepasitikintis nei savimi, nei aplinkiniais. Juk dar ankstyvoje vaikystėje tėvai savo elgesiu jam įskiepijo, kad pasaulis piktas, negailestingas, be kompromisų. Ir vargšas mažas žmogutis jautėsi šiame pasaulyje nemylimas ir nereikalingas. Taigi vaikui vystosi menka savivertė, drovumas, nepasitikėjimas savimi. Vaikui su karingu charakteriu, kuris bando savarankiškai apsiginti nuo „pikto“ pasaulio išsivysto ne drovumas, o agresyvūs charakterio bruožai, įsitvirtina įprotis kelti barnius dėl niekų, gintis ten, kur gintis nereikia. Dėl menkos savivertės ir agresyvumo gyvenime laukia nesėkmės. Vaikystėje – nemokėjimas kontaktuoti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, sunkumai mokykloje. Suaugus – nesugebėjimas palaikyti gerų santykių su šeimos nariais, kolegomis darbe, nesėkmės karjeroje, konfliktai su žmonėmis, taip pat ir su senstančiais tėvais. Kai kurie tėvai tvirtai tiki, kad vaiko negalima lepinti meile, reikia auginti griežtomis sąlygomis, norint paruošti atšiaurioms gyvenimo sąlygoms, grūdinti charakterį, padaryti stiprų. Tačiau stiprus gali būti tik tas, kuris užaugo meilėje. Jis geras, protingas ir talentingas, išsaugo individualumą ir nepalūžusią dvasią. Jis nieko nebijo, moka įveikti sunkumus, drąsiai eina pirmyn. O kaip kitaip? Juk jį palaiko mylinti šeima. Ir jei gyvenime iškyla laikinų sunkumų, jis nepabūgs, nes namuose laukia artimųjų palaikymas. Greitai jis sustiprės nuo jų meilės, atsities ir vėl pasiners į audringą gyvenimą, kops į naujas viršukalnes.

Skaitykite daugiau: http://www.tavovaikas.lt/vaikas/vystymasis/kas-nutinka-jei-vaikysteje-gauname-per-mazai-meiles.d?id=70986666