Sąmoningi žmonės, kurių bendravimas su siela pasiekė 50% -
pusiau atviri, tai yra jiems labai sunku būti šiame pasaulyje. Kai žmogus
pradeda save jau jausti kaip sielą, jis žiūri į pasaulį visiškai kitokiu
žvilgsniu. Jis mato jį diametraliai priešingai nei žmogus, kuris vis dar
yra sistemoje. Bet kokią situaciją, kuri vyksta su juo arba su kitais, jis ne
tik mato savaip, bet ir jaučia ją.
Viena vertus, toks asmuo atsižvelgia į tai kas vyksta
ramiai, jau suprasdamas, kad tik dalyvauja spektaklyje, kur visi aktoriai
vaidina savo vaidmenį, be supratimo, kad jie iš viso vaidina, o kita vertus -
tam tikru momentu kyla karštas noras, praktiškai poreikis kažkaip pagelbėti,
atsiranda gana neįprastas mūsų pasaulyje jausmas-Didelės Meilės ir užuojautos
visiems jausmas.
Tuo pačiu metu, ateina supratimas, kad jūsų ne tik negirdi ir net nebando to daryti, bet ir tai, kad daugelio žmonių protas taip tvirtai laikosi gynybos, savo rėmų, blokų, kad bet koks ryškesnis tavo žodis priimamas kaip tam tikra kita kalba, kuri yra visiškai nesuprantama. Asmuo, klausydamas tavęs, beveik iš karto pastato akmeninę sieną tarp jūsų ir bando pabėgti. Jo siela lenkiasi prie tavęs, rėkia žmogui, paklausyk,pajausk, nenueik. Viskas veltui, ir daugelis vėl užsidaro ...
Tuo pačiu metu, ateina supratimas, kad jūsų ne tik negirdi ir net nebando to daryti, bet ir tai, kad daugelio žmonių protas taip tvirtai laikosi gynybos, savo rėmų, blokų, kad bet koks ryškesnis tavo žodis priimamas kaip tam tikra kita kalba, kuri yra visiškai nesuprantama. Asmuo, klausydamas tavęs, beveik iš karto pastato akmeninę sieną tarp jūsų ir bando pabėgti. Jo siela lenkiasi prie tavęs, rėkia žmogui, paklausyk,pajausk, nenueik. Viskas veltui, ir daugelis vėl užsidaro ...
Po tam tikro laikotarpio buvimo sąmoningos būsenos
atsiranda noras tiesiog išeiti iš čia. Bet išeiti negalima, kol nebaigsite savo
kelio. Tiesiog nėra prasmės. Mes visi sujungti kaip grandinė. Tik vienas žmogus
gali pakeisti gyvenimus tūkstančiui žmonių . Ir jei staiga išeisite, išeisite
per anksti, siela kentės dar daugiau dėl to, ką ji galėjo padaryti, arba bent
jau bandyti tai padaryti, bet nepadarė, nesusitvarkė.
Vertingas kiekvienas, vertingas ir labai mylimas. Visada
palaikykite ryšį su savo Siela, klausykite jos ir savo Aukščiausiojo "Aš",
pažinkite ir sustiprinkite savo Dvasią. Jus myli ir brangina.
Ko kiekvienas žmogus nori? Visų pirma, ramybės. Ramybės,
kuri iš tiesų yra nerimo nebuvimas. Nori, kad būtų šilta, šviesu, ramu. Būtų
kimšte prikimšta dėžutė maisto - nes organizmą yra būtina reguliariai palaikyti,
kad nesubyrėtų.
Sistema su džiaugsmu suteikia visa tai, viską, ko jums tik norisi, tačiau mainais už mažą, nereikšmingą Nieką. Tai, ko jūs niekada nematėte, negirdėjote ir net paliesti negalite - už Jūsų sielą, o tiksliau už energiją, generuojamą pasireiškimo jūsų sielos kaip žmogaus, bet ne dėl sielos pakilimo ar evoliucijos, o kad jus absorbuotų į begalinį ciklą reinkarnacijų saviems tikslams.
Laikas nuo laiko, siela ateina į šį pasaulį su viltimi, kad jai pasiseks viršyti protą. Laikas nuo laiko, ji bando prisibelsti iki jo, kad jam parodytų, ką jis sugebėtų jei jie būtų kartu. Bet visa veltui.
Bet sistema nesnaudžia, ir nuo pat gimimo daro gyvenimą "skausmu" ir problema, gąsdina baimėmis ir skausmais, pila į gryną sąmonę tonas šiukšlių "kas gera ir kas bloga". Po kelerių metų nemaištingo buvimo čia, šydas tarp pasaulių visiškai nusileidžia, ir tada prasideda įtraukimas į sistemą, į sociumą.
Šią programą - Protą galima išmokyti bet ko, jis yra kaip kempinė, sugeria viską ir plėtos savyje Ego. Aktyviai kas sekundę galvoti, mąstyti, siekti idealų ir tikslų, įdėtų į programą dar pačioje pradžioje, na ir pačio proceso metu. Net po tam tikro laiko, Protas gali iš naujo peržiūrėti kai kurias nuostatas (arba gali ir neperžiūrėti) ir pasileisti priešinga-lygiagrečia-statmena kryptimi nuo tos, į kurią jis buvo pasiųstas anksčiau. Daugelis žmonių taip supranta savo vystymąsi, tačiau taip nėra. Mes nežinome, kas tai yra Protas ir kaip jis ištikrųjų pas kiekvieną dirba, kaip jis sudarytas ir kam skirtas, kaip juo naudotis. Taip mes ir gyvename ne savo gyvenimą, lygiagrečiai nepatenkinti savimi.
O ką gi visą tą laiką daro mūsų Įsikūnijusi Siela? Siela neturi logiškų procesų, ji negali kategoriškai samprotauti dualumais ir skirstyti viską į teisingą ir neteisingą, gėrį ir blogį. Siela gali tiktai jausti, ji gyvena pojūčiais.
Sistema su džiaugsmu suteikia visa tai, viską, ko jums tik norisi, tačiau mainais už mažą, nereikšmingą Nieką. Tai, ko jūs niekada nematėte, negirdėjote ir net paliesti negalite - už Jūsų sielą, o tiksliau už energiją, generuojamą pasireiškimo jūsų sielos kaip žmogaus, bet ne dėl sielos pakilimo ar evoliucijos, o kad jus absorbuotų į begalinį ciklą reinkarnacijų saviems tikslams.
Laikas nuo laiko, siela ateina į šį pasaulį su viltimi, kad jai pasiseks viršyti protą. Laikas nuo laiko, ji bando prisibelsti iki jo, kad jam parodytų, ką jis sugebėtų jei jie būtų kartu. Bet visa veltui.
Bet sistema nesnaudžia, ir nuo pat gimimo daro gyvenimą "skausmu" ir problema, gąsdina baimėmis ir skausmais, pila į gryną sąmonę tonas šiukšlių "kas gera ir kas bloga". Po kelerių metų nemaištingo buvimo čia, šydas tarp pasaulių visiškai nusileidžia, ir tada prasideda įtraukimas į sistemą, į sociumą.
Šią programą - Protą galima išmokyti bet ko, jis yra kaip kempinė, sugeria viską ir plėtos savyje Ego. Aktyviai kas sekundę galvoti, mąstyti, siekti idealų ir tikslų, įdėtų į programą dar pačioje pradžioje, na ir pačio proceso metu. Net po tam tikro laiko, Protas gali iš naujo peržiūrėti kai kurias nuostatas (arba gali ir neperžiūrėti) ir pasileisti priešinga-lygiagrečia-statmena kryptimi nuo tos, į kurią jis buvo pasiųstas anksčiau. Daugelis žmonių taip supranta savo vystymąsi, tačiau taip nėra. Mes nežinome, kas tai yra Protas ir kaip jis ištikrųjų pas kiekvieną dirba, kaip jis sudarytas ir kam skirtas, kaip juo naudotis. Taip mes ir gyvename ne savo gyvenimą, lygiagrečiai nepatenkinti savimi.
O ką gi visą tą laiką daro mūsų Įsikūnijusi Siela? Siela neturi logiškų procesų, ji negali kategoriškai samprotauti dualumais ir skirstyti viską į teisingą ir neteisingą, gėrį ir blogį. Siela gali tiktai jausti, ji gyvena pojūčiais.
Siela nėra duali/dvejopa, jis yra Nedali ir Šviesi. Pas
visus.
Ir štai Siela bando prisibelsti iki proto, priversti jį jausti. Bet Protas yra prijungtas prie Sistemos. Jis negirdi ir nenori girdėti Sielos. Štai tokia ir gavosi mūsų visuomenė
Ir štai Siela bando prisibelsti iki proto, priversti jį jausti. Bet Protas yra prijungtas prie Sistemos. Jis negirdi ir nenori girdėti Sielos. Štai tokia ir gavosi mūsų visuomenė
.
Svarbu suprasti, kad jūs, kiekvienas iš jūsų, tai ne kūnas, ne protas, ne jūsų mintys ir pamąstymai, ne tai, ką jūs manote ir matote. Tikrasis Aš - tai siela. Siela šviesi ir švari, kuri bando rasti kelią iš šio pasaulio, anuliuoti visą, sukauptą per tūkstančius proto įsikūnijimų , karmą. Siela, kuri įstrigo savo pamokose materialiame pasaulyje, priversta įsikūnyti jame vėl ir vėl, ir kuri siekia tik vieno dalyko-kad tu ją išgirstum. Tik tokiu būdu, išgirdę ir pajutę savo sielą, galime pabėgti nuo įsikūnijimų rato ir pereiti pagaliau, iš Mokyklos ir Patikrinimų Pasaulio į Šviesos ir Meilės Pasaulį.
Svarbu suprasti, kad jūs, kiekvienas iš jūsų, tai ne kūnas, ne protas, ne jūsų mintys ir pamąstymai, ne tai, ką jūs manote ir matote. Tikrasis Aš - tai siela. Siela šviesi ir švari, kuri bando rasti kelią iš šio pasaulio, anuliuoti visą, sukauptą per tūkstančius proto įsikūnijimų , karmą. Siela, kuri įstrigo savo pamokose materialiame pasaulyje, priversta įsikūnyti jame vėl ir vėl, ir kuri siekia tik vieno dalyko-kad tu ją išgirstum. Tik tokiu būdu, išgirdę ir pajutę savo sielą, galime pabėgti nuo įsikūnijimų rato ir pereiti pagaliau, iš Mokyklos ir Patikrinimų Pasaulio į Šviesos ir Meilės Pasaulį.
Kad ir kas nutiktų, nenusileiskite iki
žemutinių vibracijų. Viskas praeis, viskas artėja prie pabaigos. Meilės mums
visiems!
Prisidedu prie linkėjimų,
Vilija
O čia originalo kalba:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą