SIELVARTAS AR DEPRESIJA

Gydytojai dažnai sutinka sielvartaujančius pacientus, jų artimuosius, pažįstamus. Dažniausiai sielvartas yra normalus reiškinys, praeinantis savaime, sulaukus pagalbos. Sielvarto eiga priklauso nuo paciento pasirengimo trukmės netekti artimojo, netekties staigumo, netekusio asmens svarbos.

Sielvartas gali komplikuotis sunkiąja depresija, psichoze, ažitacija, mėginimu nusižudyti, piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais.

Sielvarto ir depresijos simptomai yra labai panašūs. Sielvarto simptomai atitinka tas aplinkybes, kuriose atsidūrė asmuo, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati, t.y. ilgam sutrinka veikla, būna liguistas savęs nuvertinimas, ryškiai sulėtėjusi psichomotorika.

Sielvarto ir depresijos simptomų skirtumai

Sielvartas	Depresija
Prasideda po nakties	Prasideda bet kada
Savigarbos jausmas nesikeičia	Gali pasirekšti nevertiškumo jausmas
Socialinė ir darbinė veikla neryškiai ir laikinai sutrikusi	Ryškiai sutrikusi socialinė ir darbinė veikla
Mirusysis vertinamas realiai	Mirusysi idealizuojamas ar jo vaizdas pernelyg iškreipiamas
Somatiniai depresijos požymiai (ankstyvas pabudimas, apetito stoka, kūno masės mažėjimas ir kt.) greitai praeina	Somatiniai depresijos požymiai būna ilgai
Distresas praeina per 6-12 savaičių	Distresas ilgalaikis, trunkantis 3-18 mėnesių
Suicidinių minčių nėra arba jos trumpalaikės	Suicidinės mintys dažnos, planuojama savižudybė
Antidepresantai nepadeda	Antidepresantai padeda

Sielvartas gali būti dėl skyrybų, mylimo gyvūnėlio netekties, netekto darbo, kūno dalies, pablogėjusios socialinės padėties. Klinika priklauso ir nuo asmens kultūros. Normalaus sielvarto požymiai yra depresinė nuotaika, nemiga, nerimas, blogas apetitas, sumažėję interesai, kaltės jausmas (išgyvenama, kad nebuvo padaryta tai, kas galėjo padėti išvengti netekties), sapnai apie mirusįjį, dirglumas, irzlumas, kaltinimas gydytojų, kurie gydė mirusįjį, nesugebėjimas susikaupti, dėmesio sutelkimas į daiktus, veiklą, prisiminimus, susiejusius su mirusiuoju, jausmas, kad mirusysis yra čia pat, taip pat dusulio jausmas ir kiti somatiniai simptomai. Psichologinė būsena gali pasireikšti šoku, neigimu, prašinėjimu ir mirusiojo ieškojimu. Aktyvūs simptomai paprastai būna 3-6 mėnesius, vėliau išnyksta.

Nepaisant nuomonės, kad sielvartas yra normali reakcija, tokiems pacientams dėmesys turi būti skiriamas ne mažesnis negu kitiems. Laiku pradėtas sielvartaujančio paciento gydymas apsaugo nuo sunkiosios depresijos. Padrąsinkite asmenį išreikšti savo jausmus, susijusius su mirusiu artimuoju, pakalbėkite apie jų buvusius santykius. Žmogų kartais užvaldo pyktis, dėl to, kad artimasis mirė. Reikia padėti jam išreikšti pyktį, nes jis jaučia kaltę dėl šio jausmo. Nuraminkite jį, paaiškindami, kad tokie požymiai yra normalus ir turi praeiti, kad tai nėra psichikos sutrikimas. Tačiau reikia vengti asmenį raminti ir neleisti jam išreikšti savo jausmų.

Pagal :

http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=28&Code=