.jpg)
Svarbiausias mylinčio vyro tikslas-suteikti žmonai laimę. Visais laikais vyrai darbe konkuravo ir siekė pergalės, nes (jau vakarui atėjus) moterys įvertindavo jų pastangas ir kovos rezultatus. Išrinktosios džiaugsmas partneriui buvo tarsi atpildas už sunkų darbą.
Šiandien moterys persidirba, todėl dažnai jas kamuoja vidinė tuštuma. Jau vakarėjant abu partneriai ieško pripažinimo ir meilės. “Mes abu sunkiai dirbame, tad kodėl jo darbus turėčiau vertinti laibiau nei savo?“-svarsto žmona mintys. Šiuo atveju išsekusi moteris nebesugeba suteikti vyrui emocinės paramos, kurios ji tikrai nusipelnė.
Sutuoktinis žmonos nepasitenkinimą supranta kaip priekaištą, kad jis nevykėlis. „Ar apsimoka ir toliau arti kaip jaučiui, jeigu ji neįvertina net to, ką esu padaręs?“-klausia savęs vyras. Tokie (tikrai blogi) santykiai susiklosto tada, kai abu partneriai nebesugeba įvertinti vienas kito pastangų ir darbo rezultatų.
Namo grįžęs vyras vietoj pergalės patiria pralaimėjimą. Mat vos tik pažvelgęs į nelaimingą žmonos veidą jis pagalvoja: „Ji mano, kad esu veltėdis“. Kai šiuolaikinė moteris savo vyrui sako, kad ji pavargsta, šis paprastai jos kalbą supranta kaip kaltinimą ir raginimą daugiau dirbti.
Šiandien moterys modernioje kultūroje yra priverstos dirbti aplinkoje (darbo pasaulyje, kurį valdo konkurencija ir jėga), kurioje kolegos nesugeba suteikti jai emocinės paramos, ugdančios moteriškąjį pradą. Dirbanti moteris: “Jaučiuosi taip, tarsi bandyčiau pamėgdžioti vyrą. Daugelyje darboviečių moterys nebeturi galimybės dirbti moteriškų darbų. Nežinau, kaip galima iš jos tikėtis, kad būtų stipri, atkakli ir kartu moteriška. Rodos, pradedu nebesuprasti, kas iš tiesų esu“.
Moterims, ištisą dieną dirbusioms vyriškai, be galo sunku vos grįžus namo virsti moteriškoms. Darbas pagal griežtai sudarytą tvarkaraštį, sprendimų ieškojimas (dažnai su nieku nepasitarus), bandymas apsisaugoti gatvėje, darbe, sąjungininkų ieškojimas (siekiant vienpusės naudos, bet ne draugystės), laiko ir energijos švaistymas vėjais (vaikantis pelno sau, bet ne aplinkiniams) vargina moterį ir verčia ją jausti vidinę tuštumą.
Moterys, priešingai nei vyrai, labai jautriai reaguoja į sunkumus darbe. Kaip ir vyrai, jos atiduoda veiklai visą save, tačiau joms, jau grįžusioms namo, instinktai tarsi vėl sufleruoja, kad reikia kažkam kažką duoti. Grįžusiai iš darbo moteriai sunku atsipalaiduoti, pamiršti visas problemas, nes vidinis balsas nuolat šaukia: „Padaryk valgyti, sutvarkyk kambarius, karščiau mylėk, daugiau dalykis, daugiau auklėk, daugiau daryk...“
Vyrams namai tarsi sanatorija (kur jie gali pamiršti visus rūpesčius, kitaip sakant, visapusiškai gydytis), o moterims jie-svarbiausias veiklos centras.
Vyrai yra linkę darbe duoti, o namie – imti. Partnerė su malonumu dalijasi viskuo, ką turi, bet nesulaukusi atlygio ji pamažu pavargsta, tampa pagiežinga, liūdna ir pasyvi.
Taigi moteris, dieną siekusi konkurencijos vyriškoje aplinkoje, negauna tokios emocinės paramos, kurią jaustų būdama moteriškoje draugijoje. Ji nuolat tik duoda ir duoda, bet nesulaukia nei pripažinimo, nei paramos. Grįžusi namo, moteris norėtų atsipalaiduoti, įgauti daugiau jėgų, tačiau ir čia ji vėl jaučia poreikį duoti.
Tai vienas iš esminių moterų ir vyrų skirtumų. Pavargęs vyras paprastai yra linkęs pamiršti visas savo problemas ir trokšta, susiradęs ramią vietelę, pailsėti. O pavargusi moteris sąmoningai puola dirbti dar neužbaigtų darbų ir dar laibiau gilinasi į ramybės neduodančias problemas. Kuo laibiau moteris yra susijaudinusi ir nuvargusi, tuo sunkiau jai pavyksta kuriam laikui atidėti namų ruošos darbus (kurių neįmanoma padaryti per 15/20 minučių) ir atsipalaiduoti.
Moteris, nepajėgianti įveikti namų ruošos darbų vien dėl to, kad kiaurą dieną pluša darbovietėje, gali pradėti kaltinti save, kad per mažai dirba, todėl grįžusi namo ji tiesiog trokšta siurbti kilimus, skalbti, virti valgyti ir pan. (tarytum būtų valdoma senų socialinių programų), bet dažnai to padaryti nebepajėgia.
Žiūrėdamas TV ir sekdamas pasaulio įvykius, vyras ilsisi. Mat jis žino, kad visatoje gausu įvairiausių problemų, tačiau jam nėra reikalo visas jas nedelsiant išspręsti. Todėl vyriškiui, kuris žmonos nusiskundimus sutapatina su pasaulio nelaimėmis, jos išklausymas gali virsti atsipalaidavimą teikiančiu varikliu (kaip ir naujienų sekimas). Be to, žmonos kalba vyrui yra naudingesnė, nes moteris įvertina jos pastangas, o televizorius –ne ☺
Išklausydami moterų jausmų, vyriškiai ne tik suteiks moterims daugiau laimės valandų , bet kartu sumažins savo vidinę įtampą. Paprastai vyras, girdėdamas dienos darbų nuvargintos moters nusiskundimus, nusprendžia, kad jis turėtų būti veiklesnis (jeigu trokšta žmonai laimės). Vyriškis įninka į darbą, pluša prakaituodamas, o sutuoktinei nuo to nė kiek negeriau; tai pastebėjęs vyras pamažu liaujasi duoti. Visapusiškai nuvargusios moters vyro nuopelnai nė kiek nedžiugina. Jai reikia emocinės paramos. Žmonos daugeliu atvejų pirmiausia geidžia pasidalyti savo problemomis su mylimu žmogumi ir tik paskui įvertina jo fizines pastangas kartu įveikti sunkumus.
Begalinis vyro atsidavimas darbui niekada neatnešė ir tikriausiai neatneš moteriai laimės.
Sutuoktinis padės žmonai ugdydamas jos moteriškąjį pradą taip, kad ši nejaustų poreikio visus darbus nudirbti per vieną dieną. Vyriškiai dažnai net nenutuokia, kad moteris, norėdama atsipalaiduoti, tiesiog kalba, tačiau tuo ji užsiima ne norėdama atsikratyti problemų, bet pirmiausiai jomis pasidalyti. Moters darbų neįmanoma užbaigti. Jų niekada netruks. Tačiau vyras, pradėdamas pokalbį ir tolerantiškai išklausydamas kiekvieno moters žodžio, padės jai atsikratyti minčių, kad viską reikia padaryti kaip tik dabar. Tada žmona griebsis tik tų darbų, kurių neįmanoma atidėti rytdienai, tokia veikla slopins jos stresą.
Galutinis rezultatas-suteikta abipusė parama ir dvasinė ramybė, duodanti pradžią plačiam šuoliui tobulinti bendravimą.
Pagal: John Gray. Marsas ir Venera amžinai kartu. Alma litera.
Kasdieninių darbų nuvargintai moteriai nebelieka laiko saviugdai, todėl dažnai ji net nenutuokia, ko jai labiausiai trūksta. Dėl šios priežasties ji gali net nežinoti, kaip susigražinti moteriškumą, kuriuo kadaise didžiavosi. Kad tai įvyktų, jai reikia tik nuoširdaus bendravimo, nes viskas, ką gali padaryti vyras, ugdydamas ją kaip moterį, mažins jos vidinį nuovargį. Jeigu vyras visiškai nesupranta savo žmonos kaip moters, jis gali padaryti klaidą, palikdamas ją vieną arba įtikinėdamas dirbti kuo mažiau, pats nė nenujausdamas, kad po truputi ją atstumia. Vyras gali padėti moteriai, kai ji, ieškodama savo buvimo prasmės, trokšta būti ugdoma.
Kartais per prievarta moteriai kišama vyro nuomonė reiškia, kad visiškai pažeminti jos jausmai ir kad nėra poros tarpusavio supratimo.
Nors šiuolaikinės moterys yra pakankamai nepriklausomos ir atkaklios, vis dėlto jų moteriška prigimtis ieško vyrų, sugebančių apginti nuo fizinio ir dvasinio smurto.
Šiandien moteris dairosi vyrų , mokančių padėti jų dvasiai susigražinti vidinę harmoniją, ir tokių, kurie sukurtų palankų klimatą jausmams tarpti. Vyras, įdėmiai išklausęs moters žodžių, tačiau dėl ją kamuojančių sunkumų nekaltinęs savęs, nebejaus nerimo būdamas šalia išrinktosios, o bandys ją visapusiškai apginti. Saugumas yra didžiausia vyro dovana šiuolaikinei moteriai. Anais laikais žmonės labiau reikalavo vieni iš kitų fizinio, o dabar – emocinio saugumo.
Moteriai svarbu žinoti, kad vyro padedama ji galės laisvai, nejausdama baimės išreikšti savo emocijas. Vyras tiesiog stebisi begaliniu žmonos noru būti apsaugotai.
Moteriai emocinis saugumas garantuoja laisvę dalytis savo jausmais, nelaukiant nesvarių vyro argumentų ar netikėtų įsiterpimų į pokalbį. Tai jėga, leidžianti moteriai būti pačiai savimi.
Apskritai turime numatyti, kai kas nors (nesvarbu, vyras ar moteris) gana jautriai reaguoja į pasakytus žodžius, paprastai jis(ji) gali nebesuvaldyti savo emocijų ir pasakyti viską, ką galvoja (nors dažnai tai nebus susiję su svarstoma tema). Pyktis –barnio pradžia. Pokalbiui virtus žodžių kova, gali nutikti taip, kad vienas arba abu sutuoktiniai užsisklęs savyje ir abipusė aistra ims blėsti.
Vyrai dažnai net nenutuokia, kad emociškai slegiama moteris nereikalauja iš jo būti tokios pat nuomonės kaip ir ji ar ypatingo nuolankumu. Žmona tiesiog trokšta, kad sutuoktinis atsižvelgtų ir į jos požiūrį, o šis nesuvokęs, kad mylimoji nori būti išklausyta (bet ne kontroliuoti ar bandyti užkirsti kelią jo svajonei virsti realybe) puola ginti savąjį „aš“. Tačiau reikia nepamiršti, kad tarpusavio santykiai reikalauja iš vyro valdyti instinktus, kai jaučiasi kaltinamas, puolamas ar nepripažintas.
Moterį žavi vyras, sugebantis valdyti savo emocijas ir pagarbiai vertinantis jos požiūrį (jį traktuodamas kaip tvirtą perspektyvą). Moterys nekreipia dėmesio į pasyvius ar labai paklusnius vyrus. Jos nenori vadovauti intymiam judviejų pasauliui. Būtent todėl moteris ieško sau lygaus partnerio. Vyrui, kuris paiso mylimosios poreikio jos išklausyti, žmona atsakys pagarba.
Blogiausia, ką gali padaryti vyras, diskutuodamas su moterimi,-sumenkinti jos jausmus. Kai moteris yra ypač jautri, bet kokios vyro pastangos (tiksliau paaiškinti savo požiūrį) žemina jos jausmus.
Moterys, jausdamos, kad dar nėra pakankamai saugios dalytis savo jausmais, nesąmoningai pažeria vyrui aibes klausimų, šitaip tarsi siųsdamos jiems užuominą, kad pačios nori dalytis jausmais, trokšta būti išklausytos.
Ištiktųjų moteris atsileis tik tada, kai vyras išklausys jos požiūrio. Tuomet ji jausis suprasta ir pripažinta (kaip svarių argumentų savininkė). Kitu atveju moteris bandys išsikovoti galimybę būti išklausyta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą