"Ankstesniuose vaizdo įrašuose mes aptarėme, kad pasibaigus fiziniam kūnui, siela per apgaulę patenka į Šviesos tunelį ir labai greitai grąžinama į naują fizinį kūną. Mes tvirtinome, kad nėra jokio „pomirtinio gyvenimo“, kaip mes buvome išmokyti. Mes nebendraujame su savo sielos grupe, nebendraujame su draugais ir artimaisiais, neplanuojame kito įsikūnijimo planų ir neleidžiame metų metais „Gyvenime tarp gyvenimų“ (GTG). Paprastai pomirtiniame gyvenime net nėra jokios tarybos. Vietoj to nuo mūsų nuplėšiama dirbtinė siela ( sudaryta iš sluoksnių ar kompozicijos išorinių, traumuotų kitų sielų ugnelių), tada mirusysis yra įterpiamas į naują dirbtinę sielą, kuriai įšvirkščiamas implantų paketas, o tada ji šaunama vėl į naują atsitiktinį kūną, nieko nepasakant.
Tačiau, jei tai tiesa, kaip tai paaiškina artimą mirčiai patirtį (AMP), kai žmonės sako, kad sutiko artimuosius ir net pateko į GTG? Akivaizdu, kad tai yra kažkas, ką patyrė šie žmonės. O kaip praeitų gyvenimų regresijos terapijos? Kas čia iš tikrųjų vyksta? Pirmiausia turime suvokti, kad pasaulis, kuriame gyvename, yra interaktyvus modeliavimas - virtuali realybė, kurią didžiąja dalimi sukuria mūsų pačių mintys ir įsitikinimų sistemos, kurias susikūrėme po to, kai mumis sumanipuliavo Valdovai, kad žiūrėtume į dalykus iš jų perspektyvos. Mūsų mintys bei įsitikinimai ir palaiko šią Matricą kartu.
Kvantinis fizikas ir metafizikas daktaras Tomas Campbellas didžiąją gyvenimo dalį praleido tyrinėdamas šią Matricą. Jis labai tikras, kad mes gyvename skaitmeniniame modeliavime - uždaroje sistemoje. Ši sistema arba „Matrix“ taip pat kaupia atsiminimus apie viską, kas čia nutiko, iki mažiausios detalės. Tai yra tarsi didžiulis duomenų bankas, kurį tada Valdovai gali naudoti, kad realiuoju laiku surinktų išsamią informaciją apie asmens prisiminimus ir istoriją. Daugelis žmonių šį duomenų banką vadina „Akašos Kronikom“. Tačiau šie įrašai nekaupia atminties ir įvykių, vykstančių visoje Visatoje, o paremti tik tuo, kas vyksta čia, Matricoje. Jame daugiausia yra žmonių sielos grupės išgyvenimai ir prisiminimai, bet taip pat ir prisiminimai, kuriuos turime iš tų laikų, kai dar nebuvome užrakinti šioje Matricoje.
Tai mus veda į regresinę terapiją. Daugelis žmonių dėl skirtingų priežasčių domisi ankstesniais gyvenimais. Taigi jie eina pas regreso terapijos specialistą, norėdami sužinoti, kas jie buvo ankstesniuose įsikūnijimuose. Bene garsiausias ir kruopščiausias regresijos terapijos specialistas yra velionis daktaras Michaelas Newtonas, kuris užrašė sesijas iš daugiau nei 7000 tiriamųjų. Stulbina, kad jis pasiekė labai panašių rezultatų beveik visais šiais žmonėmis. Jis tai labai nuodugniai dokumentavo ir parašė keletą knygų apie tai ir buvo labai įsitikinęs, kad tai ką atrado, buvo tiesa. Ir taip atrodo ... kol mes ne pažvelgsime šiek tiek iš arčiau, turėdami omenyje modeliavimą ir Akašik įrašus. Įdomu tai, kad beveik visų jo sesijų metu tiriamųjų dvasinis vadovas arba vadovai budavo kambaryje, tai patvirtino patys tiriamieji. Šie vadovai prižiūrėjo visą sesiją. Tada subjektas papasakojo nuostabias savo laiko istorijas tarp gyvenimų: kaip jie susitiko senus mirusius draugus ir giminaičius, susibičiuliavo su savo sielos grupe, maloniai leido laiką, tyrinėjo metafizinę medžiagą „Akašik“ bibliotekoje, lankėsi skirtingose sferose, konsultavosi su savo dvasios vadovais, peržvelgė gyvenimą, nustatė tikslus kitam gyvenimui, ir susitiko su Taryba, kartu su kuria siela priėmė galutinį sprendimą, kurią šeimą pasirinkti kitam gyvenimui, kad būtų padaryta pažanga ir išpirktų karmines skolas.
Visa tai skirtingomis versijomis pasakojo visi tiriamieji ir tai buvo nuoseklu. Labai panašūs dalykai yra patirti ir su kitais terapeutais, ne tik su daktaru Niutonu. Taigi, ar galime tai vertinti kaip įrodymą, kas vyksta po mirties? Ne. Daug labiau tikėtina, kad sesijose atsitinka tai, kad „Dvasios vadovai“ kaupia asmens „Akašų Bylas“, kad jie galėtų pamatyti, kurie dalykai per tų asmenų gyvenimą buvo brangūs, ir tada naudotųsi šia informacija ir scenarijaus pasakojime, nukreipdamas tai arba į tiriamąjį ar į terapeutą, arba į abu. Dalyvaujantys žmonės tada tiki, kad tai tikri prisiminimai. Tuo tarpu tikrieji prisiminimai užgniaužiami. Yra keletas asmenų pagal Newtono knygas, kurios, atrodo, pateko į tą „draudžiamą zoną“, kur viskas pasidaro nemalonu, jie jau pradeda prisiminti labiau trikdantį perdirbimo procesą. Tačiau, kai šie prisiminimai pradeda pasirodyti, jie yra „užblokuojami“ ir įdedami klaidingi prisiminimai. Dvasios vadovams visa tai padaryti yra pyrago gabalas/labai lengva.
Bet kodėl Valdovai taip stengiasi išsaugoti klaidingą pomirtinio gyvenimo vaizdą mumyse, žmonėse? Daugelis žiūrovų galbūt jau suprato, koks yra atsakymas - jie tai daro, nes jiems reikia paslėpti nuo mūsų tikrąją perdirbimo proceso tvarką, kitaip žmonės visiškai sudirgs. Vietoj to, jie pateikia versiją, padengtą cukrumi, kurioje sielos gyvena harmonijoje su savo artimaisiais, kol nusprendžia reinkarnuotis pasirinktame kūne. Tai skamba daug labiau kviečiančiai, ar ne? Didžioji dalis „New Age“ kanalų veikia panašiai. Mediumai, kurie, atrodo, tiksliai iškviečia mirusius artimuosius, pajungti tos pačios rūšies apgaulei. Vadinamieji mirusiųjų artimieji jau seniai yra perdibti. Vietoj to Dvasios Vadovai naudoja šių artimųjų atmintį. Kaip sako Tomas Campbellas, sistema netgi gali pateikti vadovams duomenis apie tai, kaip tam tikras miręs asmuo reaguotų ir atsakytų į tam tikras pastabas ir klausimus seanso metu. Dalyviams tai atrodo labai realu. Jie taip pat gali naudoti seanso dalyvių minčių formas, kad sukurtų mirusiojo atvaizdą. Net aiškiariagis pagauna tai ir gali pamatyti vaizdą, kurį subjektas sukuria savo galvoje.
Kartais aiškiaregiui dvasios pasaulis pasako, kad tiriamojo sūnus mirs per avariją per trejus metus, ir tai gali būti, kad būtent taip ir atsitiks! Kaip vadovai gali tai numatyti? Tai lengva, bet kartu ir labai žiauru. Jei esate motina ir iš dvasių pasaulio yra jums pasakyta, kad jūsų sūnus mirs, ir jūs tikite tuo, ką jie sako; Ar nuo to laiko jos gyvenime bus nors vienas momentas, kad apie tai ji nepagalvotų agonijoje? Jei tai darysite, galimybė, kad tai įvyks padidės eksponentiškai. Jūs taip pat nenorėdami ir telepatiškai perduotumėte šias mintis savo sūnui, kurias jis išsaugos savo pasąmonėje. Jei tikimybė, kad įvyks avarija, būtų viena iš dešimties iki seanso, galimybė tai įvykti pamažu didėtų, kol tikimybė bus dešimt iš dešimties. Niekada nenuvertinkite minties ir ketinimų galios! Jei motina vietoj to būtų ignoravusi tai, ką jai liepė dvasios, tikimybė, kad sūnų iš tikrųjų ištiks avariją, tikriausiai išliks viena iš dešimties.
Jei manote, kad visa tai skamba per daug fantastiškai, pagalvokite dar kartą. Šiandien Dirbtinis Intelektas /DI gali sukurti visą asmens, praleidžiančio daug laiko „Facebook“, profilį, tada DI gali tą patį asmenį atkartoti. Jei mes galime tai padaryti čia, Žemėje, ar nemanote, kad astrale galima tai padaryti dar lengviau? Dabar kai kurie gali paklausti, kokias visas šias sritis ir dimensijas žmonės mato, kai keliauja astraliniu būdu ir turi išėjimą iš kūno. Daugelis iš šios patirties sako, kad susiduria su dangiškomis sritimis, susitinka su nušvitusiomis būtybėmis, ateiviais ir vėl - su mirusiais giminaičiais. Ar visi žmonės meluoja? Ne, potyriai yra tikri, ir tam tikra prasme realios yra ir tos sritys bei dimensijos, su kuriomis, atrodo, susiduriama, apgyvendintos astralinėmis būtybėmis. „Wes Penre“ dokumentuose ir kitur aptariau minties ir ketinimo galią. Taip mes kuriame KHAA - TIKRĄJĄ Visatą už Matricos ribų. Mes, žmonės, esame 100% pajėgūs kurti minčių formas. Mes galime sukurti ištisas sritis, paremtas ketinimais, vaizduote ir įsitikinimais. Tada šios minties formos turės savo gyvenimą ir galės bendrauti su lankytoju iš 3D. Taigi, jei pakankamai žmonių savo mintyse sukurs Dangų ar Pragarą, šios sferos įgis formą astrale ir pasireikš ten, įskaitant gyventojus, kuriuos sudarome. Jei ne mūsų pačių tokių minčių pavidalų kūriniai, astrale būtų daugiau ar mažiau tuščia.
Po šios minties tada turėtų būti ir Gyvenimas tarp gyvenimų, kaip padarė išvadą daktaras Newtonas, tiesa? Taip, tam tikra prasme ir jūs galite jame apsilankyti patirdami išėjimo iš kūno patirtį, tačiau tai vis dar yra minties forma ir ne ta vieta, kur einame po mirties, mes esame iškart perdirbami.
Anksčiau, kai buvo rašomos Smaragdo lentelės apie Thotą ir gnostiniai tekstai, Tinkle nebuvo skylių, todėl nebuvo jokio akivaizdaus išėjimo kelio. Sielos, norėjusios nutraukti reinkarnacijos ciklą po mirties, galėjo išvengti tunelio ir vietoj jo išbandyti kitą kelią.Ir tada, jie susidūrdavo suSargybiniais, apie kuriuos Thotas rašė. Tuomet siela turėjo išlaikyti testus, kad išeitų iš Matricos.
Kaip Ariel ir aš daug kartų sakėme, Valdovai nesukuria mūsų realybės - mes kuriame! Štai kodėl mes patys taip pat turime ją atkurti - niekas kitas negali to padaryti už mus. Jei iš žvaigždžių būtybės ateitų čia mus išgelbėti, jos negali to padaryti, nebent atsisakytume savo įsitikinimų. Jei žmogus netiki tam tikru dalyku, tai yra netiesa jam ar jai, todėl pokyčių nebus. Pakytis TURI ateiti iš vidaus KIEKVIENAM asmeniui. Priešingu atveju mes galime žmonėms sakyti tiesą iki pamėlynavimo ir tai neturės jokio efekto. Laisvė yra asmeninė atsakomybė - visada. Jokių išimčių. Jei nepasikeisime į gerąją pusę ir neprabusime, niekas nepasikeis, išskyrus tai, kad bus dar blogiau. Tai paprasta tiesos esmė."
.jpg)
